Naujiena – pirmoji Lietuvoje šalčio kamera

Šalčio nauda žmogaus organizmui žinoma jau seniai – daugelis skausmą ar patinimą malšina šalčiu, energijos stygių mėgina kompensuoti maudynėmis vėsiame duše, drąsiausieji imuninę sistemą stiprina nerdami į ledinį vandenį. Visgi apie gydymo šalčiu arba krioterapijos naudą Lietuvoje dar žinoma nedaug. Krioterapija  (graik. kryos (κρύο) – šaltis, ledas; therapeia (θεραπεία) – gydymas) – tai pasaulyje populiarus, plačiai naudojamas ir „sveika mada“ jau spėjęs tapti sveikatinimo bei gydymo būdas, naudojamas vietiškai arba visam kūnui. Krioterapijos metu tam tikra kūno vieta arba visas kūnas trumpą laiką yra veikiamas labai žemoje temperatūroje. „Eglės“ sanatorija Birštone pirmoji Lietuvoje pristato šalčio kamerą, kurioje viso kūno krioterapija atliekama nuo -100 °C iki -140 °C temperatūroje. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, toks temperatūros intervalas yra optimalus, siekiant teigiamos terminio šoko įtakos žmogaus organizmui, o nesušalti itin žemoje temperatūroje padeda skystos azoto dujos. Jų dėka šaltis kriokameroje yra sausas ir juntamas tik paviršiniame odos sluoksnyje, o visas organizmas per trumpą krioterapijos laiką nespėja sušalti.

Šių dienų dažnos žmonių problemos yra nuovargis, nugaros bei kaklo skausmai, imuniteto nusilpimas. Tai – nuolatinės įtampos, skubėjimo ir streso padariniai, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai įveikiami. Krioterapija šalčio kameroje mažiau nei per 3 minutes gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis, numalšinti skausmą, o tuo pačiu ir pripildyti žmogaus kūną energijos. Tačiau trumpa krioterapijos procedūra naudinga ne tik atgaivinančiu poveikiu – ji gali suteikti kur kas daugiau:

  • Krioterapijos procedūra šalčio kameroje veiksmingai gydo ne tik ūmų skausmą. Procedūros kriokameroje padeda gydyti lėtinį stuburo, sąnarių, raumenų skausmą, mažina uždegiminius procesus.
  • Šalčio kameroje itin žema temperatūra veikiamas kūnas yra grūdinamas ir taip yra treniruojamas organizmo prisitaikymas prie skirtingų sąlygų, stiprinamas imunitetas, sumažėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis. Po krioterapijos procedūrų organizmas tampa atsparesnis stresui, lengviau ištveria didesnį fizinį krūvį.
  • Krioterapija yra veiksmingas būdas gydyti depresiją bei nerimą. Krioterapijos sukeltas terminis šokas teigiamai veikia organizmą, todėl po procedūros juntamas palengvėjimas ir lengva euforija padeda atkurti vidinę harmoniją, gerina nuotaiką ir efektyviai mažina nerimą.
  • Šalčio terapija gerina ne tik savijautą, bet ir odos būklę. Krioterapijos procedūros šalčio kameroje suaktyvina poodinio sluoksnio kraujotaką ir mažina celiulito požymius. Taip pat aktyvesnė poodinio sluoksnio kraujotaka pagerina odos elastingumą ir stabdo odos senėjimo procesus.
  • Krioterapijos procedūra šalčio kameroje ypač naudinga sportininkams. Garsūs atletai, tokie kaip krepšininkas Lebron James, sprinteris Usain Bolt, lengvaatletė Airinė Palšytė, tenisininkas Ričardas Berankis reguliariai naudoja krioterapijos procedūras, ne tik, kad atgautų jėgas ir pailsintų raumenis po varžybų. Krioterapija padeda ir pasiruošti varžyboms – šalčio terapijos metu išskiriamas hormonas noradrenalinas yra vienas iš pagrindinių vadinamojo „kovoti/bėgti“ reflekso reguliatorių, jis skatina greitesnį raumenų pasiruošimą veikimui, subalansuoja psichoemocinę būklę ir padeda siekti gerų rezultatų.

Krioterapija šalčio kameroje yra unikali procedūra, nes ji tinka ne tam tikrai siaurai žmonių grupei, o bemaž visiems – tiek sergantiems, tiek sveikiems, tiek sportuojantiems, tiek mažiau judantiems žmonėms. Visgi išimčių visada pasitaiko ir todėl krioterapija nerekomenduojama sergantiems onkologinėmis, sunkiomis širdies ir kraujotakos ligomis, alergiškiems šalčiui žmonėms, netoleruojantiems šalčio. Taip pat žmonėms, kuriems sutrikusi kraujotaka galūnėse, bijantiems uždarų patalpų. Krioterapija nerekomenduojama ir nėščiosioms, maitinančioms krūtimi moterims, vaikams.